SCHOLA GREGORIANA VILNENSIS

LT            FR           EN

GRIGALIŠKOJO CHORALO SAVAITĖ „PAŽAISLIS 2009“
Liepos 26 d. – rugpjūčio 2 d., Kaunas

Tai bus jau ketvirtąjį kartą Pažaislyje vykstantys grigališkojo choralo kursai, kurie sukvies muzikos mokytojus, vargonininkus, bažnytinių chorų choristus, kitus besidominčius šiuo tradiciniu viduramžių bažnyčios giedojimu. Ši savaitė – tikra vasaros akademija, kurios metu klausomasi teorinių paskaitų (bus skaitomi grigališkojo choralo, Bažnyčios istorijos, liturgijos kursai) bei vyks daug praktinių užsiėmimų (liturginių valandų ir Mišių giedojimas).

 

Tradiciškai lankysimės Palendrių šv. Benedikto vienuolyne. Mišios bus aukojamos ir liturginės valandos bus giedamos lotynų kalba.

Šių metų Savaitės vyriausiasis mokytojas bus kun. dr. Mariusz Białkowski, Romos Popiežiškojo muzikos instituto absolventas, Poznanės I. J. Paderewskio muzikos akademijos, Poznanės A. Mickevičiaus universiteto, Poznanės arkivyskupijos Bažnytinės muzikos studijos dėstytojas, leidinio „Studia gregoriańskie“ mokslinis redaktorius, grigališkojo choro „Canticum cordium“ vadovas, pirmosios Grigališkojo choralo savaitės „Pažaislis 2006“ mokytojas.

Kun. dr. Mariusz Białkowski skaitys paskaitas šiomis grigališkojo choralo ir liturgikos temomis:

- grigališkojo choralo interpretacija;

- muzika liturgijoje: formos ir asmenys.

Tobulinti praktinius giedojimo įgūdžius bei gerai pasirengti liturginėms apeigoms bei koncertui jam padės:

- Dainius Juozėnas – Vilniaus arkikatedros bazilikos choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ vadovas, Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija;

- Živilė Stonytė – buvusi ilgametė Vilniaus arkikatedros bazilikos choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ vadovė, Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija;

- Lina Pudžiuvelytė – Vilniaus Bernardinų bažnyčios choro „Vox Clara“ vadovė.

 

 

„PAŽAISLIUI 2009“ PASIBAIGUS

 

Štai ir pasibaigė Grigališkojo choralo savaitė „Pažaislis 2009“, vykusi liepos 26 – rugpjūčio 2 dienomis Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos Pažaislio vienuolyne. Jau ketvirtoji kasmetinė stovykla šiame jaukiame taikos ir ramybės kalne.

Nuo 1993 m. Kretingoje pradėtos kaupti patirties kristalai išsidėstė savita harmoninga figūra, sujungiančia kertinius grigališkojo choralo savaitės stovyklų uždavinių ir tikslų aspektus. Štai pagrindiniai jų.

Grigališkojo choralo studijos

Šiemet Savaitės vyriausiasis mokytojas kun. dr. Mariusz Białkowski daug dėmesio skyrė grigališkojo choralo interpretacijai, jo melodinėms monosilabinėms ir melizminėms struktūroms, frazės sampratai, kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų ypatybėms, kadencijų tipams, likvescentinių dvigarsių interpretacijai. Na, ir žinoma, teksto – Dievo žodžio pirmenybei, kuris diktuoja mums prasmingą, dvasingą ir natūralų grigališkąjį giedojimą. Taigi, svarbiausia – geras teksto suvokimas, gera dikcija ir artikuliacija.

Liturgijos pagrindai

Tai kasmet svarbi mokymo proceso dalis. 2009 m. Savaitėje jos dalyviai gilinosi į Mišių sandarą, jų formas ir jose veikiančius asmenis. Kun. dr. M. Białkowski įdomiai nupiešė visą muzikinę Mišių dramaturgiją, vyraujančias dermes, įvairių giedojimo formų ir elementų tarpusavio sąveiką. Ne mažiau svarbi kurso dalis buvo ir apie Mišiose veikiančių asmenų reikšmę ir funkcijas: ką gieda kunigas, celebruojantis Mišių liturgiją, diakonas, kantorius, psalmininkas, schola (t.y. choras), bendruomenė ir kiti Mišių dalyviai. Kun. Mariuszas apibūdino ir šių veikėjų atliekamų giedojimų ypatybes, dermes, kur reikia – rečitatyvinį ar melizminį šių giedojimų charakterį.

Nuolatinė giedojimo praktika

Giedoti grigališkąjį choralą. Visur ir visuomet, kur tik įmanoma. Liturginėse apeigose Pažaislyje visų Savaitės giesmininkų ir buvo taip giedama. Šv. Mišios ir liturginės valandos – lotyniškai, tradicine ir amžina Romos Katalikų bažnyčios kalba. Savaitės dalyviai gavo net 4 dailiai sumaketuotas knygas: rytmetinių liturginių valandų, vakarinių ir baigiamosios liturginių valandų, Mišių ir šeštadieninio koncerto Įgulos bažnyčioje. Visos popietinės mokymosi valandos buvo skirtos giedojimui: pasiruošti būsimosioms Mišioms ar liturginėms valandoms ir koncertui. Repetavo atskirai kantoriai, naujokai, asocijuoti choristai bei jungtinis stovyklos dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“. Čia nenuilsdami plušo chorų vadovai ir stovyklos mokytojai: kun. dr. M. Białkowski, Dainius Juozėnas, Živilė Stonytė, Lina Pudžiuvelytė ir dr. Milda Paulikaitė-Gricienė. Organizatorių buvo apsispręsta nuosekliai laikytis liturginio kalendoriaus, kantriai įveikti kasdien besikeičiančių liturginių valandų antifonų ir psalmių vingrybes, sugebėti laiku pasiruošti, o kas sugeba – ir gerai „skaityti iš lapo“. Teisybės dėlėi reikia pastebėti, kad buvo praleisti kai kurie šventųjų minėjimai, o Mišiose, transliuotose šeštadienį per „Marijos radiją“, atsižvelgiant į sielovados aspektus, buvo girdėti ir lietuvių kalba.

Malda ir meditacija

Gyventi vienuolyne. Gyventi vienuolyno ritmu. Niekas taip gerai neatspindi reguliarios maldos prigimties kaip liturginių valandų giedojimas. Septintą ryto vienuolyno bažnyčios varpas kelia į Laudes – rytmetinę liturginę valandą. Be penkiolikos minučių dvylika – skamba kvietimas į Šv. Mišias. Be penkiolikos šeštą – gaudžia priminimas į Vesperes – vakarinę liturginę valandą. Be penkiolikos devynios vakaro – kvietimas dvasinei konferencijai ir Completorium – baigiamajai liturginei valandai. Po jos dalyviai pašlakstomi švęstu vandeniu ir suklaupia maldai. Angelus Domini nuntiavit Mariae... į kupolą kyla recituojama malda, perskiriama varpo dūžių. Diena baigiasi, metas poilsiui. Penktadienį vakare – tradicinė Švč. Sakramento adoracija. „Ave verum corpus“, „O salutaris Hostia“, „Adoro te devote“, „Ecce panis angelorum“, „Tantum ergo“, „Adoremus in aeternum“ – meditacijos tylą skrodžia angeliškojo peno prisotinti garsai... Savaitės dalyviai jautė nuolatinę dvasinę globą. Kiekvieną dieną stovyklą vizitavo besisvečiuojantys kunigai. Tai buvo lyg Vilniaus arkikatedros bazilikos – grigališkojo choralo Lietuvoje motinos, ar tai būtų 1387, ar 1989 metai – dienos. Tris dienas Pažaislyje lankėsi Vilniaus arkikatedros bazilikos kunigai: administratorius kun. Robertas Šalaševičius, vikarai kun. Kęstutis Smilgevičius ir kun. Nerijus Grigaliūnas. Ketvirtadienį lankėsi Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas kun. Saulius Kasmauskas. Šeštadienį – ilgametis choralistų draugas – kun. Vilius Sikorskas. Koncelebruojamos Šv. Mišios, homilija, ne tik komentuojanti dienos Evangelijos eilutes, bet ir padrąsinanti choralistus eiti toliau užsibrėžtu keliu, pietūs kartu su visais, bendravimas – gražus dvasinis ryšys. Neveltui adoracijos metu kaip ir dabar visame pasaulyje Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės žodžiais melstasi už kunigus – „išsaugok nesuteptas jų širdis“...

Benediktinų tradicijos Lietuvoje saugojimas

Kasmet Pažaislio savaitės dalyviai vyksta į Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną tarsi prisiekti ištikimybę ir draugystę. Ryšys tampa vis gilesnis – viena malda, vienas pojūtis, vienas stilius, viena mokykla, vienas širdžių ritmas. Visi svečiai kartu su vienuoliais pakaitomis gieda nekintamas Mišių dalis ir psalmes. Neatsiejamas viešnagės elementas – t. Grigaliaus Casprini paskaita ir susitikimas su lietuviais broliais. Šiai draugystei kitąmet sukaks 20 metų.

Meninė veikla

Choralistas – ne tik giedotojas bažnytinėse apeigose. Giedodamas jis siekia grožio ir tobulumo. Jis nori pasidalinti Bažnyčios liturginiais turtais su daugeliu, tarsi norėdamas parodyti, kad kataliko gyvenimas ir liturginė tarnystė nėra uždaryta hermetiškame gete. Jis yra pasaulio žmogus, turi meninių ambicijų, siekia kūrybinio džiaugsmo. Dalyvavimas Pažaislio muzikos festivalyje greta tokių žvaigždžių kaip Lietuvos valstybinis, Lietuvos nacionalinis bei Kauno miesto simfoniniai orkestrai, Lietuvos kamerinis orkestras, Čiurlionio styginių kvartetas, Kauno valstybinis, „Ąžuoliuko“ chorai, operos ir dramos žvaigždės – buvo didžiulis iššūkis. Tikėjimas, kad pavyks, kad kartu su vargonininku Baliu Vaitkumi visi stovyklos dalyviai sugebės išmokti ir atlikti prancūzų kompozitoriaus Marcelio Dupré (1886–1971) Švč. Mergelės Marijos mišparus, dr. Mildos kantrybė ir energija, Vilniaus arkikatedros choralistų vadovo Dainiaus patirtis ir architekto erdvės pojūtis davė puikius rezultatus. 65 naujai gimusio choro „Cantores Montis Pacis“ giesmininkai, palaikomi švelnių Živilės vargonėlių akordų bei lydimi vargonininko Balio didžiųjų „Walcker“ vargonų garsų kaskadų, privertė sustingti pilnutėlę Kauno Įgulos bažnyčią. Kartkartėmis atrodė, kad laiko mašina nukėlė visus į kokius 1939 metus: moderniai romantiškos prancūziškos vargonų muzikos bei angeliški „Ave maris stella“ himno tonai pleveno Soboro kupolo erdvėse, virpindami freskų serafimų bei Kauno ponių skrybėlaičių plunksnas. Šeštadienio vakaras. Mišparai. Psalmė Dixit Dominus Domino meo... Ir mes tai įvykdėme. Mes – mažutėliai, mėgėjai, moksleiviai, studentai, darbininkai, verslininkai, menininkai, jaunučiai ir vyresni, turintys 20 metų giedojimo stažą ir vos kelių dienų.

„Habitare, fratres, in unum“

Vienas Savaitės tikslų – plėsti ir ugdyti grigališkąjį chorinį judėjimą. Pažaislis davė impulsą susikurti Vilniaus Bernardinų, Panevėžio, Marijampolės mažosios bazilikos chorams, stovyklų dalyviais pasipildė Vilniaus arkikatedros bazilikos ir Kauno chorai. Išties, asocijuoti choralistai arba muzikuojantys bažnyčiose sudaro Pažaislio stovyklų branduolį, tačiau bent ketvirtadalį dalyvių sudarė dalyvaujantys stovykloje pirmą kartą. Būti kartu, džiaugtis draugyste, tiesiog ilsėtis, kontempliuoti Taikos kalno ramybę. Išeiti pasivaikščioti vakare „iš klauzūros“ už vienuolyno vartų prie Kauno marių, stebėti elektrinės pylimu važiuojančius traukinius, mariose baltuojančius burlaivius. Tapyti, rašyti, kurti dainas ir eilėraščius, fotografuoti, mokytis šokti rengiantis Talentų vakarui. Džiaugtis nekaltai ekscentriškais užmojais, kaip antai garsusis „Cantores Montis Pacis“ choro žygis išsinuomotu žaliuoju troleibusu nuo Kauno marių į Įgulos bažnyčią ir atgal.

Tą patį vakarą po koncerto vykusiame Talentų vakare visi pažaisliečiai neištvėrė „Anties“ daina nepadėkoję Kauno „Autroliui“ už linksmą kelionę: „Didžiulę švelnumo arką pastatysiu troleibusų parkui“. Žinoma, skambėjo ir tradicinė „Barka“ lenkiškai ir lietuviškai. O šaunusis kauniečių merginų kvintetas smagia daina dėkojo visiems už žinias, nuotaiką ir draugystę:

„Dėkojam už mums suteiktas žinias 
ir už nuotaikas šaunias, 
ir už giesmes nuostabias.“

Išties, ačiū mūsų mokytojui kun. Mariuszui, Dariui MIC, Linai, Mildai, Živilei, Dainiui, Ūlai, Agnei, Rasai, Aušriui, Jolantai, Sidonai, Giedrai, Beatričei, Giedrei ir Linai, Aurikai, Ryčiui, Rokui ir visiems pažaisliečiams. Ačiū Lietuvos kariuomenei, Kultūros rėmimo fondui, seserims kazimierietėms, Vilniaus arkikatedrai bazilikai, visiems rėmėjams ir draugams.

Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija išdavė 65 diplomus-pažymėjimus Savaitės dalyviams, išklausiusiems visus kursus ir išbuvusiems Pažaislyje nuo pirmo iki paskutinio varpo dūžio. Kasdien užsakomo puikaus maisto porcijų kiekis byloja, kad šiemet Pažaislio savaitėje buvo 80 choralistų.

Iki pasimatymo kitąmet. Dėl Pažaislio vienuolyne pradedamų forestoriumo rekonstrukcijos darbų ir dėl kitų priežasčių, kitų metų Grigališkojo choralo savaitė „Pažaislis 2010“ vyks... Solesmes benediktinų vienuolyne Prancūzijoje, rugpjūčio 10–18 dienomis. Taip paminėsime šios abatijos 1000-metį bei Lietuvos ir Solesmes benediktinų draugystės 20-metį. Taigi, sekite informaciją ir klauskite daugiau savo chorų vadovų.

Rašykite ir siųskite mums savo įspūdžius!

Laudetur Jesus Christus!

 

Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija










JSN Dome template designed by JoomlaShine.com tuned for website by A.A.