SCHOLA GREGORIANA VILNENSIS

LT            FR           EN

PALENDRIŲ ŠV. BENEDIKTO VIENUOLYNAS. TRUMPA ISTORIJA

Palendrių vienuolynas


Vienuoliai benediktinai Lietuvoje gyvavo Senųjų Trakų vienuolyne nuo 1405 iki 1845 metų. Senųjų Trakų vienuolyno fundatoriais buvo Lenkijos Tynieco vienuolynas ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, atidavęs jiems savo tėviškę - Senųjų Trakų pilį. Taigi, po antrojo sukilimo prieš carizmą iki pat laisvės dienų Lietuvoje nebuvo girdėti apie benediktinus. Tuo tarpu moteriškoji benediktinių atšaka Lietuvoje buvo labai stipri ir pergyveno visas istorijos negandas. Vilniaus ir Kauno benediktinių vienuolynai veikia ir šiandien.

Kaip benediktinai sugrįžo Lietuvon? Didelį vaidmenį suvaidino Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 1989 m. gimęs grigališkojo choralo sąjūdis. Įvykių dėlionė čia išsidėsto taip:

  • 1989 m. birželį Lietuvoje lankosi Le choeur grégorien de Paris - Paryžiaus grigališkasis choras. Jis koncertuoja Vilniaus ir Kauno arkikatedrose bazilikose, užmezga ryšius su Vilniaus arkikatedros chorais -  „Cantores chorales capellae S. Casimiri“ ir Jaunimo choru;

  • 1989 m. rudenį Rolandas Muleika ir Romualdas Gražinis išvyksta į Paryžių mokytis grigališkojo choralo Paryžiaus konservatorijoje pas garsų choralo propaguotoją ir Paryžiaus grigališkojo choro vadovą Louis Marie Vigne. Pusmetį trukusio kurso metu jie lankosi Solesmes St. Pierre (Šv. Petro) benediktinų vienuolyne, kuris yra didžiausias choralo interpretavimo bei mokslinių jo tyrimų autoritetas pasaulyje;

  • 1990 m. vasarą abu minėti Arkikatedros chorai, pakviesti Le choeur grégorien de Paris, išvyksta į kelionę po Prancūziją, lankosi Solesmes benediktinų vienuolyne, jo abatas Dom Jean Prou priima R. Gražinį ir D. Juozėną, kurie kviečia Solesmes benediktinus steigti vienuolyną Lietuvoje;

  • Nuo 1990 m. rudens R. Gražinis, vėliau Mindaugas Kubilius veda choralo fakultatyvą Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, kur atsiranda būrelis šio giedojimo mėgėjų;

  • 1991 m. rudenį pirmieji du jaunuoliai - Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos auklėtiniai - Vilius Sikorskas ir Rimantas Chraptavičius išvyksta į Solesmes siekti benediktiniškojo pašaukimo;

  • 1992 m. Lietuvos choralo giedotojų viešnagės Solesmes metu vienuolyne pasilieka Vilniaus choralistas Vytautas Savickis. Tais pačiais metais dėl senyvo amžiaus atsistatydina abatas Dom Jean Prou, jo vieton 1992 m. spalio 2 d. išrenkamas buvęs prioras Dom Philippe Dupont, kuris intensyviai imasi fundacijos realizavimo darbų.

Nuo 1993 metų naujasis abatas kasmet vyksta į Lietuvą - ieško vienuolynui tinkamos vietos, susitinka su vyskupais, seserimis benediktinėmis, grigališkojo choralo giesmininkais. Aplankoma Liškiava, Palėvenė, Inkūnai, daug kitų gražių ir nuošalių Lietuvos kampelių. Palėvenėje jau pradedami parengiamieji darbai - susitinkama su Panevėžio vyskupu ir parapijiečiais, piešiami pirmieji pritaikymo eskizai. Tačiau abatas kviečiamas aplankyti dar vieną vietą...

Kelmės rajone, važiuojant į Šaukėnus, tolumoje matyti laukų viduryje stūksanti vieniša apleista bažnytėlė. Pasukus į dešinę pro Šaltenius link Šilo Pavėžupio, privažiuojame monumentalią, saikingai modernistinę monolitinio gelžbetonio sienų vienbokštę bažnyčią. Prie šoninių durų sunykęs antkapis - Kristus nudaužytomis rankomis. „Kun. Kazimieras Ambrozaitis, A+A 1859-1947“. Greta - erekcinė lenta, kurioje keista kalba bylojama, kad bažnyčia pašventinta 1938 metais. Praveriame masyvias duris - ūžteli sparnais balandis, apsidoje - medinio altoriaus liekanos, arkoje užrašas - „ŠVENČEUSES MARIJES STEBUKLINGOS VILNEUS AUŠROS SKLEUSTU...“

Kun. Kazimieras Ambrozaitis buvo laikomas keistuoliu. Buvo susikūręs savo rašybą, leido religines knygas. Amerikoje praturtėjęs, 1924 m. sugrįžo į Lietuvą. Būdamas senyvo amžiaus, apsigyveno pas seserį Palendriuose, kur pats savo iniciatyva, neprašęs jokio Kauno arkivyskupijos leidimo, pagal Šiaulių architekto V. Bitės projektą 1935 metais pradėjo statyti bažnyčią. 1947 metais senoliui kunigui mirus, bažnytėlė buvo paversta kolūkio sandėliu.

1992 metais Kelmės rajono savivaldybė prašo Paminklotvarkos departamento paramos nors šiferiu uždengti bažnytėlės stogą. Atvykęs patikrinti departamento gen. direktoriaus pavaduotojas D. Juozėnas ir Kelmės rajono vyr. architektė Valerija Olišauskienė vieningai sutaria - šią vietą reikia atgaivinti... Taip pradeda veikti Palendrių atgimimo Dieviškasis planas.

Solesmes benediktinai sutaria vieningai - Palendriai yra geriausia vieta kontempliatyviajam vienuolynui steigti. Nuostabi monumentali gamta - iškilios kalvos, įvedančios į Žemaičių aukštumą, aukštas dangus, Vainagių girios, besitęsiančios ligi Kurtuvėnų, pakraštyje. Po 1994 m. trumpų žvalgytuvių - 1995 m. prasideda konkretūs darbai, entuziastingai palaikomi Kauno arkivyskupo metropolito kardinolo V. Sladkevičiaus, vysk. S. Tamkevičiaus, Kelmės klebono V. Grigaravičiaus, Kelmės rajono mero Z. Mačerniaus, architektės V. Olišauskienės, žemėtvarkininkės R. Parnarauskienės. Kol dar nėra vienuolyno, visiems darbams koordinuoti Prancūzijoje steigiama Association Sventas Benediktas - toks įdomus prancūzų teisinės sistemos produktas. Grigališkojo choralo giesmininkai pradeda stovyklauti Palendriuose, apsirūpinę prancūziškomis karinėmis palapinėmis, būsimosios fundacijos sėkmei užtikrinti pastato masyvų kryžių - ištikimybės įžadų ženklą.

1995 metais kardinolas V. Sladkevičius išduoda kanoninį leidimą Solesmes benediktinų abatijai steigti vienuolyną Kelmės parapijoje, Palendrių kaime. 1996 m. gruodį Solesmes Šv. Petro abatijos kapitula priima galutinį sprendimą steigti Šv. Benedikto vardo vienuolyną Lietuvoje - Palendriuose. Tuo metu Solesmes vienuoliauja jau keturi lietuviai: broliai Elijas, Raimondas, Jokūbas ir Kazimieras. Perkama ir nuomojama žemė, visiškai pakeičiama bažnytėlės stogo konstrukcija, projektuojamas laikinieji vienuolyno namai (arch. Darius Jakubauskas). 1997 08 28 LR  Teisingumo ministerija įregistruoja naują Lietuvos religinę bendruomenę -  Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną. 1998 metais į tik pastatytą namą (kur dabar svečių namai „Aušros žvaigždė“) atkeliauja fundatoriai - 12 vienuolių: septyni prancūzai, vienas amerikietis ir keturi lietuviai, vadovaujami prioro t. Hervé de Broc. Prasideda naujosios priorijos ora et labora.

Benediktinai nusprendžia naująjį vienuolyną statyti kiek atokiau senosios kun. K. Ambrozaičio bažnytėlės. Šio uždavinio imasi architektai iš Liono - CRB Architectes. Projekto autoriai: Jean Philippe Ricard, Thierry Rolland, Christian Valentinuzzi ir šiaulietis Darius Jakubauskas. Paprastų formų, bet autentiškos benediktiniškos  dvasios projektas vykdomas 1999-2001 metais. Į naująjį vienuolyną Palendrių benediktinai įsikelia jau 2001 metų rudenį.

2002 metų birželio 7 dieną įvyko iškilminga vienuolyno bažnyčios konsekracija. Dalyvavo Solesmes abatas Dom Philippe Dupont, Apaštališkasis nuncijus Vilniuje arkivysk. Peter Stephan Zurbriggen, Šiaulių ordinaras vysk. Eugenijus Bartulis, daug Lietuvos ir užsienio vyskupų, vienuolių, Lietuvos ir Kelmės visuomenės atstovų. Iškilmingoje liturgijoje kartu su vienuoliais giedojo „Schola Gregoriana Vilnensis“ ir jungtinis Lietuvos choralo giesmininkų choras.

Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas gyvena savo įprastą, intensyvų dvasinį gyvenimą. Vienuoliai susidraugavo su Kelmės apylinkių žmonėmis ir kaimynais, dirba sunkius ūkio darbus, puikiai kalba lietuviškai, priiminėja svečius ir, žinoma, daug meldžiasi, kaip to reikalauja šv. Benedikto regula.

Kasdien kiekvieną rytą visa bendruomenė dalyvauja Mišiose, septyniskart per dieną gieda liturgines valandas. Visa liturgija, kaip įprasta Solesmes benediktinų kongregacijoje - lotynų kalba. Į Palendrius iš Solesmes buvo pašaukti atvykti geriausi iš geriausių vienuolių - puikūs giesmininkai ir teologai. Jų grigališkasis giedojimas - įkvepiantis pavyzdys visiems Lietuvos choralistams. Jų vedamos rekolekcijos - labai populiarios tiek Lietuvos pašvęstojo gyvenimo atstovų - kunigų, vienuolių, tiek ir pasauliečių tarpe. Savaitgaliais ir švenčių dienomis nenutrūksta maldininkų ir ekskursantų srautas. Svečiai gali apsistoti ilgesniam laikui vienuolyno viešbutėlyje „Aušros žvaigždė“. Vienuolyno kioske galima rasti Šv. Benedikto medalikėlių bei Solesmes ir kitų vienuolynų giedojimo įrašų, šv. Benedikto regulą, liturginių choralo knygų. Palendrių benediktinai kasmet leidžia mišiolėlį „Gyvoji duona“, kur pateikiami Mišių kintamų dalių tekstai bei meditacijos. 

Vilniaus grigališkojo choralo giesmininkų draugystė su benediktinais tęsiasi nuo 1990 metų. Nebuvo metų, kad kas nors nesilankytų Solesmes abatijoje: choras kelionių po Europą metu, Lietuvos chorų vadovai grigališkojo choralo kursuose pas Dom Daniel Saulnier, organizuoti ir individualūs piligrimai rekolekcijoms ir poilsiui. Su Palendriais choralistus sieja daug daugiau nei draugystė. Tai meilė ir ištikimybė iki laikų pabaigos. Vienuoliai yra jų giedojimo mokytojai, o choralistai parodė vienuoliams kelią į Lietuvą, davė net du kontempliatyvaus gyvenimo pašaukimus. Kiekvienais metais liepos 11 d. šv. Benedikto šventės dieną choralistai suvažiuoja į Palendrius kartu su vienuoliais švęsti iškilmingos liturgijos ir giedoti grigališkąjį choralą: „Gaudeamus omnes in Domino, diem festum celebrantes sub honore Benedicti abbatis“...

Dainius Juozėnas

 

Daugiau informacijos apie Palendrių šv. Benedikto vienuolyną rasite vienuolyno tinklapyje www.palendriai.lt.










JSN Dome template designed by JoomlaShine.com tuned for website by A.A.