SCHOLA GREGORIANA VILNENSIS

LT            FR           EN

GRIGALIŠKOJO CHORALO SAVAITEI MARIJAMPOLĖ 2016 PASIBAIGUS
MISERICORDIAS DOMINI IN AETERNUM CANTABO (Ps. 89,2)

2016-09-25

Iškilmingomis Sumos mišiomis sekmadienį, liepos 31 vidudienį Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje baigėsi Grigališkojo choralo savaitė MARIJAMPOLĖ 2016. Mišias lotynų kalba aukojo Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, koncelebravo Savaitės mokytojai kun. Kęstutis Palikša iš Vilniaus arkivyskupijos ir kun. Mariusz Białkowski  iš Poznanės arkivyskupijos. Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studijos organizuojama vasaros stovykla, grigališkojo choralo giedojimo meistriškumo kursai, dvasinio ugdymo ir maldos savaitė tokiame formate vyko jau vienuoliktuosius metus iš eilės ir šeštąjį kartą Marijampolėje. 2006-2009 metais Savaitė vyko Pažaislio seserų kazimieriečių vienuolyne Kaune, 2010 metais – Solesmes vienuolyne Prancūzijoje.

Kiekviena grigališkojo choralo savaitė turi savo temą, apie kurią it ašį sukasi visas Savaitės gyvenimas – paskaitų temos, grigališkojo choralo kūriniai koncerte, dvasinių konferencijų apmąstymai. Ši tema pasirinkta atsižvelgiant į paskelbtus Dievo Gailestingumo metus - „Misericordias Domini in aeternum cantabo“  - Apie Viešpaties malones giedosiu per amžius (Ps, 89,2). Kasmet kviečiami dėstytojai iš užsienio visuomet atkreipia dėmesį į vieną dalyką, būdingą turbūt tik Lietuvos ar Lenkijos grigališkojo choralo sąjūdžiams – be katalikiškosios liturgijos, sąmoningo ir aktyvaus dalyvavimo savo tikėjimo išpažinimo ir propagavimo, kasdienių religinių praktikų – Mišių, liturginių valandų, Dievo žodžio apmąstymų ar individualios maldos – visi šie mokslai būtų beprasmiai. Ten, Vakaruose, jau kuris laikas grigališkojo choralo propagavimas beveik apsiriboja tik šalta rafinuota teorija ir formaliu, tebūnie ir labai tobulu, giesmių atlikimu – grigališkieji chorai dažniausiai tėra profesionalų sambūriai, susibėgantys tam tikriems kultūriniams projektams realizuoti. Lietuvoje – priešingai, grigališkąjį choralą gaivina mėgėjų sąjūdžiai, susibūrę bažnyčiose į chorus ar grupes, traktuojantys visą šį reikalą kaip katalikiškojo tikėjimo viešo išpažinimo formą. 

Pasekime Savaitės dalyvio dienotvarkę. Jis iš esmės gyvena kiek supaprastintu kontempliatyvaus vienuolyno ritmu. Keliasi 6.30 val., 7 valandą bazilikoje kartu su visa dalyvių bendruomene gieda rytmetinę liturginę valandą, kuri trunka pusę valandos. Užbaigęs rytinius tualetus, 8 val., pusryčiauja. Nuo 9 val. prasideda teorinės paskaitos, kurioms kasdien skiriamos 2 akademinės valandos. Trečioji pirmosios dienos pusės valanda skiriama pasimokyti būsimųjų mišių giedojimus. Mišios pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje – 12 val. 13 val. – pietaujama. Iki 15 val. – laisvas laikas, skiriamas poilsiui. Toliau – dvi repeticijų, skirtų būsimojo koncerto repertuarui, valandos. 17 val. – Mišparai (Vakarinė liturginė valanda) bazilikos koplyčioje. 18 val. – papildomi užsiėmimai su pradedančiaisiais, kantoriais ar solistais. 19 val. – vakarienė. Iki 21 val. – laisvas laikas. Be penkių minučių 21 valandą Marijampolės bazilikos varpas vėl kviečia susirinkti į palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčią – išklausyti rytdienos Evangelijos bei mąstymo, sugiedoti Kompletą – baigiamąją dienos liturginę valandą. Susirinkusieji apeigų pabaigoje pašlakstomi švęstu vandeniu bei sutartinai sugieda Salve Regina (Sveika Karaliene) – Švč. Mergelės Marijos antifoną, taip užbaigdami dieną.

Savaitės metu dalyviai tradiciškai aplankė Šv. Benedikto vienuolyną Palendriuose, kur drauge su broliais benediktinais giedojo mišiose bei liturgines valandas. Nepaprastai jaudinantis momentas buvo susitikimas su Solesmes benediktinų kongregacijos prezidentu, abatu Philippe Dupont, kuris tuo pat metu vizitavo savo įkurtą Palendrių vienuolyną. Abatas Savaitės dalyviams skaitė paskaitą „Lectio divina reikšmė krikščionio gyvenime“, atsakė į klausytojų klausimus, dėkojo už sveikinimus, paprašė Lietuvos katalikų dvasinės paramos Prancūzijai ir jos tikintiems žmonėms ką tik įvykdyto šiurpaus kunigo Jacques Hamel nužudymo Ruano priemiestyje akivaizdoje.

Kokie mokytojai šiemet dalijosi savo žiniomis su Savaitės dalyviais? Vyriausiasis šių vasaros choralo kursų mokytojas – Barselonos muzikos akademijos profesorius Juan Carlos Asensio Palacios iš Ispanijos. Marijampolėje jis skaitė nepaprastai įdomią paskaitą apie Codex Calixtinus – penkių sąsiuvinių foliantą, nukopijuotą XII amžiuje pietų Prancūzijoje ir saugomą Šv. Jokūbo katedroje Komposteloje – milijonų piligrimų per amžius lankomoje šventovėje. Be šventojo apaštalo gyvenimo, palaikų atradimo istorijų ar kelionių vadovo – foliante surašytas Šv. Jokūbo liturginių valandų bei mišių repertuaras, kupinas labai įdomių ir originalių vėlyvojo choralo ir net polifonijos pavyzdžių. Du kūrinius iš šio rankraščio Savaitės dalyviai išmoko ir atliko baigiamajame koncerte. Profesorius taip pat vadovavo grigališkojo choralo repeticijoms, giedojimui Mišiose, dirigavo baigiamajame koncerte. Kun. dr. Mariusz Białkowski (Poznanės arkivyskupija) skaitė paskaitas „Grigališkųjų kūrinių originalumas“ bei „Choralo inspiracijos vargonų muzikoje“, koncelebravo mišiose, dirigavo baigiamajame koncerte. Kun. liturg. lic. Kęstutis Palikša (Vilniaus arkivyskupija) gvildeno temą „Jų balsai girdėti net už šventyklos sienų“: muzikos teologija pagal J. Ratzingerį“ – įvairių epochų katalikybės iškilių asmenybių nuo ankstyvųjų amžių Bažnyčios tėvų iki šių dienų teologų mintys apie liturginės muzikos prigimtį. Dr. Giedrius Tamaševičius dalijosi mintimis temomis „Ar kontempliatyvoji malda tik pašvęstiesiems?“ bei „Nuolankumo samprata vienuolinėje tradicijoje“. Živilė Stonytė dėstė grigališkojo choralo pradžiamokslį naujokams, o vargonininkė  Agnė Petruškevičiūtė – akompanavimo vargonais choralui pagrindus. Pastarieji trys mokytojai – Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studijos nariai.

Savaitėje savo kvalifikacijas ir gebėjimus kėlė 42 dalyviai. Įdomu, kad šiemet sulaukta bene trečdalio naujų, pirmą kartą dalyvavusių giesmininkų. Savaitėje dalyvavo vargonininkai ir choristai iš Vilniaus Pilaitės, Šv. Jokūbo ir Pilypo, Šv. Kazimiero, joanitų ir bernardinų, Gailestingumo šventovės, Arkikatedros, Šv. Jonų bažnyčių bendruomenių, Kauno Jėzuitų ir Šv. Trejybės bažnyčių, Marijampolės bazilikos ir Mokolų parapijos, Krekenavos, visas Biržų katalikų parapijos ansamblis, vadovaujamas Inos Valotkienės, tradiciškai – iš Maskvos, dėstytojai, dirigentai ir atlikėjai iš Ispanijos ir Lenkijos.

Mišios aukojamos ir liturginės valandos buvo giedamos lotyniškai. Ši kalba yra visuotinė Romos katalikų bažnyčios kalba. Taip pat ir visas grigališkasis choralas skamba lotynų kalba. Pirmadienį, liepos 25 d. nuo 11.30 val. Marijos radijo klausytojai galėjo klausytis tiesioginės Rožinio ir Mišių transliacijos iš Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bazilikos.

Savaitės kulminacija – jungtinio Savaitės dalyvių choro „Cantores Montis Pacis“, vargonininkės Agnės Petruškevičiūtės bei gitaristės Avelinos Vidal Seara (Ispanija) koncertas Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje šeštadienį, liepos 30 d., 19 val. Gausiai susirinkusiems marijampoliečiams pademonstravo visa, ką sugebėjo išmokti per savaitę įtempto darbo. Kaip jau įprasta, koncertas prasidėjo efektinga vargonų kompozicija – prancūzų kompozitorės Jeanne Demessieux (1921–1968) kūriniu Te Deum, kurį atliko Agnė Petruškevičiūtė. Tuomet choras procesijos būdu pajudėjo centrine nava giedodamas giesmę Misericordias Domini in aeternum cantabo – Apie Viešpaties malones giedosiu per amžius. Juan Carlos Asensio bei kun. Mariusz Białkowski vadovaujami choralistai atliko dvylika grigališkojo choralo kūrinių. Taip pat skambėjo garsiausio ispanų renesanso laikų kompozitoriaus Antonio de Cabézon (1510–1566) Magnificat, atliekamas alternatim stiliumi, giesmes eilutes pakaitomis atliekant chorui ir vargonams. Marijampolės bazilikoje turbūt pirmą kartą skambėjo klasikinės gitaros muzika. Gitaristė Avelina Vidal Seara iš Ispanijos pagrojo ispanų kompozitorių kūrinius: renesanso laikų Luys de Narváez (apie 1505–po 1549) kompoziciją Canción del Emperador (pagal Josquin des Prez „Mille regretz“ – Tūkstantis nusivylimų) bei Vicente Asencio (1908–1979) religinių išgyvenimų inspiruotą „Dipsô“ – Trokštu, kas reiškia penktąjį Jėzaus Kristaus ištartąjį žodį ant Kryžiaus (antroji dalis iš „Mistinės siuitos“, 1971). Koncerto pabaigoje skambėjo Olivier Messiaeno Transports de joie – žaižaruojantis vargonų kūrinys apie džiaugsmingą sielos kelionę į dangų bei tradiciškai – choro giedama Salve Regina.

Pastebėtina, kad jau giliai įaugusi į Marijampolės kultūrinį kraštovaizdį liepos paskutinio šeštadienio grigališkojo choralo ir vargonų muzikos koncerto tradicija – bene vienas svarbiausių miesto kultūrinių įvykių per metus. Grigališkojo choralo savaitė per šešetą metų taip pat jau yra pastebima vasarą kiek praretėjusio miesto gyvenime – ne vienas žmogus užeidavo į baziliką paklausyti choralistų giedamų liturginių valandų, ar kun. K. Palikšos dvasinių konferencijų, dalyvauti mišiose. Šį renginį nenutrūkstamai remia Lietuvos kultūros taryba bei Vilniaus arkikatedra bazilika, kuri yra suteikusi prieglobstį ir Savaitės organizatorei Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studijai. Marijampolės savivaldybė antri metai iš eilės tėra belikusi tik informacine rėmėja. Pagal galiojančią vietos tvarką – savivaldybė gali finansiškai paremti tik tuos kultūrinius projektus, kurių organizatoriai yra tik Marijampolės savivaldybės teritorijoje registruoti juridiniai asmenys. Kaip žinia, Savaitės organizatorius yra registruotas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, tačiau ar tai sumenkina jo indėlį į Marijampolės kultūrinį gyvenimą? Organizatoriaus nuomone, tokia ribojanti nuostata nėra teisinga. Savaitės dalyviai įneša kuklų įnašą ir į Marijampolės ūkinį gyvenimą – savaitę pilnai apgyvendinamas Vilkaviškio vyskupijos pastoracinis centras bei viešbutis Domus Beati. Čia yra puiki apgyvendinimo infrastruktūra, gražiai atnaujinta įspūdinga bazilika, joje geriausios dispozicijos Lietuvoje ir puikios techninės būklės vargonai, leidžiantys atlikti sudėtingiausius ir gražiausius kūrinius. Tuo būdu Suvalkijos sostinė tampa tarsi Lietuvos grigališkojo choralo judėjimo sostine.










JSN Dome template designed by JoomlaShine.com tuned for website by A.A.