SCHOLA GREGORIANA VILNENSIS

LT            FR           EN

Hebdomada XV per annum. XV eilinė savaitė

IN. Ps. 54,17.18.19.20.23 et 2

Dum clamarem ad Dominum, exaudivit vocem meam, ab his qui appropinquant mihi: et humiliavit eos, qui est ante saecula, et manet in aeternum: iacta cogitatum tuum in Domino, et ipse te enutriet. Ps. Exaudi Deus orationem meam, et ne despexeris deprecationem meam: intende mihi, et exaudi me.

Kai šaukiausi Viešpaties, jis išgirdo mano balsą [prašantį gelbėti] nuo tų, kurie prie manęs artinasi. Pažemino juos tas, kuris yra nuo amžių ir lieka per amžius. Nukreipk savo mintį į Viešpatį, ir jis tave išmaitins. Ps. Išgirsk, Dieve, mano maldą, nepaniekink mano prašymo, klausykis manęs ir išgirsk mane.

 

GR. Ps. 16,8. V. 2

Custodi me, Domine, ut pupillam oculi: sub umbra alarum tuarum protege me. V. De vultu tuo iudicium meum prodeat: oculi tui videant aequitatem.

Saugok mane, Viešpatie, kaip akies vyzdį, savo sparnų paūksmėje gink mane. V. Mano nuosprendis teateina iš tavo veido, tavo akys temato teisybę.

 

AL. Ps. 64,2

Te decet hymnus, Deus, in Sion: et tibi reddetur votum in Ierusalem.

Tau, Dieve, pridera himnas Zione, ir tau duoti įžadai bus ištesėti Jeruzalėje.

 

OF. Ps. 24,1-3

Ad te Domine levavi animam meam: Deus meus, in te confido, non erubescam: neque irrideant me inimici mei: etenim universi qui te expectant, non confundentur.

Į tave, Viešpatie, pakėliau savo sielą. Mano Dieve, tavimi pasitikiu, nebūsiu sugėdintas. Tegu nesijuokia iš manęs mano priešai. Juk visi, kurie į tave žiūri, nebus sutrikdyti.

 

CO. Ps. 83,4.5

Passer invenit sibi domum, et turtur nidum, ubi reponat pullos suos: altaria tua Domine virtutum, Rex meus, et Deus meus: beati qui habitant in domo tua, in saeculum saeculi laudabunt te.

Žvirblis susirado sau namus, o purplelis - lizdą savo jaunikliams, - tavo aukurus, galybių Viešpatie, mano Karaliau ir mano Dieve. Laimingi, kurie tavo namuose gyvena, per amžių amžius jie tave šlovins.

 

EVANGELIJOS SKAITINIO MEDITACIJA
(iš sekmadienių mišiolėlio „Gyvoji duona“)

 

Mylėk Viešpatį, savo Dievą

Mylėti Dievą visa širdimi – vadinasi, neprisirišti prie nieko pasaulyje ir visą širdį atiduoti Viešpačiui Dievui, visur vykdant Jo, o ne savo valią. Mylėti visa siela – vadinasi, visą protą nuolat kreipti į Dievą, visą širdį įtvirtinti Jame ir visą savo valią pavesti Jo valiai visomis gyvenimo aplinkybėmis, varge ir sielvarte. Mylėti visomis jėgomis – vadinasi, mylėti taip, kad jokia priešiška jėga negalėtų mūsų atitraukti nuo Dievo meilės, jokios gyvenimo aplinkybės: nei vargas, nei priespauda, nei persekiojimas, nei aukštumos, nei gelmės, nei kalavijas (plg. Rom 8, 35.38.39). Mylėti visu protu – vadinasi, nuolat galvoti apie Dievą, apie Jo maloningumą, didelę kantrybę, šventumą, išmintį, visagalybę, apie Jo darbus ir visokeriopai vengti tuščių minčių ir vylingų prisiminimų.

Mylėti Dievą – vadinasi, visa siela mylėti tiesą ir nekęsti nedorybės, kaip pasakyta: „Tu brangini, kas teisu, ir nekenti, kas nedora“ (Ps 44 (45), 8); mylėti Dievą, reiškia nekęsti savęs, t.y. savo senojo žmogaus: „Jei kas nori eiti paskui mane ir nelaiko neapykantoje savo gyvybės, – negali būti mano mokinys“ (plg. Mt 16, 24; Lk 14, 26). Mumyse, mūsų mintyse, mūsų širdyje ir mūsų valioje yra pikta jėga, nepaprastai gaji ir veikianti, kuri nuolat, kasdien, kiekvieną minutę siekia atitolinti mus nuo Dievo, sukeldama neramių minčių, troškimų, rūpesčių, ketinimų, sumanymų, žodžių, darbų, keldama ir su jėga kurstydama aistras – pyktį, pavydą, gobšumą, puikybę ir garbės troškimą, tuščiagarbiškumą, tingumą, nepaklusnumą, užsispyrimą, melą, nesusivaldymą. Mylėti Dievą – vadinasi, vykdyti Jo įsakymus. „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko“ (Jn 14, 23. 24).

Šv. Jonas Kronštatietis, † 1908










JSN Dome template designed by JoomlaShine.com tuned for website by A.A.