SCHOLA GREGORIANA VILNENSIS

LT            FR           EN

Hebdomada XIV per annum. XIV eilinė savaitė

IN. Ps. 47,10.11 et 2

Suscepimus, Deus, misericordiam tuam in medio templi tui: secundum nomen tuum Deus, ita et laus tua in fines terrae: iustitia plena est dextera tua. Ps. Magnus Dominus et laudabilis nimis: in civitate Dei nostri, in monte sancto eius.

Susilaukėme, Dieve, gailestingumo viduryje tavo šventovės. Kaip tavo vardas, Dieve, taip ir tavo šlovė iki žemės pakraščių, tavo dešinė yra pilna teisingumo. Ps. Viešpats yra didis ir labai vertas šlovės mūsų Dievo mieste, jo šventame kalne.

 

GR. Ps. 70,3. V. 1

Esto mihi in Deum protectorem, et in locum refugii, ut salvum me facias. V. Deus, in te speravi: Domine, non confundar in aeternum.

Tapk man Dievu gynėju ir priebėgos vieta, kad mane išgelbėtum. V. Dieve, tavimi vyliausi, Viešpatie, nebūsiu sugėdintas per amžius.

 

AL. Ps. 47,2

Magnus Dominus, et laudabilis valde, in civitate Dei, in monte sancto eius.

Viešpats yra didis ir labai vertas šlovės mūsų Dievo mieste, jo šventame kalne.

 

OF. Ps. 17,28.32

Populum humilem salvum facies, Domine, et oculos superborum humiliabis: quoniam quis Deus praeter te, Domine?

Nuolankią tautą išgelbėsi, Viešpatie, pažeminsi išdidžiųjų žvilgsnius. Nes kas gi yra Dievas, jei ne tu, Viešpatie?

 

CO. Ps. 33,9

Gustate et videte, quoniam suavis est Dominus: beatus vir, qui sperat in eo.

Ragaukite ir regėkite, koks Viešpats yra saldus. Laimingas žmogus, kuris juo kliaujasi.

 

EVANGELIJOS SKAITINIO MEDITACIJA
(iš sekmadienių mišiolėlio „Gyvoji duona“)

 

Džiaukitės bendrąja ir amžinąja laime

Mokykimės, broliai, dėkoti ne tik sėkmėje, bet ir nesėkmėje. Juk mūsų Kūrėjas iš savo gerumo tapo Tėvas mums, mus – įsūnytus sūnus – augina paveldėti dangaus karalystę. Tačiau ne tik dovanomis atgaivina, bet ir rykštėmis ugdo. Mokykimės tad būti pertekę, kad viskuo, ką iš Jo gavome, su varguoliais dalytumėmės. Ir teneišpuikina mūsų perteklius, kad turintysis kartais nedžiūgautų, jog to, ko jis turi, trūksta kitam, ir nesimėgautų jau nebe bendru gėriu, bet savuoju. Tiesa, Kristus kviečia grįžti mokinius nuo asmeninio džiaugsmo prie bendrojo, kai juos, grįžtančius po Karalystės skelbimo ir besidžiaugiančius, kad jiems pavaldžios dvasios, pamoko sakydamas: „Džiaukitės ne tuo, bet kad jūsų vardai įrašyti danguje“ (Lk 10, 20). Žinoma, ne visi išrinktieji išvaro demonus, bet vis dėlto visų išrinktųjų vardai laikomi įrašytais danguje. Tad mokiniai kviečiami užmiršti asmeninį džiaugsmą, o džiūgauti bendrąja ir amžinąja laime.

Taigi kas tik džiaugiasi tuo, ko kitas neturi, dėl savo paties pertekliaus tapęs blogesnis, patiria asmeninį džiaugsmą. Prieš tokio pertekliaus geismą Jonas įspėja, sakydamas: „Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulio“ (1 Jn 2, 15). Ir tuoj pat nusako to priežastį: „Jei kas myli pasaulį, jame nėra Tėvo meilės“. Juk „niekas negali tarnauti dviem šeimininkams“ (Mt 6, 24), nes tuo pačiu metu negalima mylėti praeinančių ir amžinųjų dalykų. Iš tiesų, jei mylime amžinybę, visa tai, kas yra laikina, turime neprisirišdami prie to vartoti. Jonas paaiškina savo mintį, sakydamas: „Nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė“ (1 Jn 2, 16).

Šv. Grigalius Didysis, † 604










JSN Dome template designed by JoomlaShine.com tuned for website by A.A.