SCHOLA GREGORIANA VILNENSIS

LT            FR           EN

Hebdomada XIII per annum. XIII eilinė savaitė

IN. Ps. 46,2.3

Omnes gentes plaudite manibus: iubilate Deo in voce exsultationis. Ps. Quoniam Dominus excelsus, terribilis: Rex magnus super omnem terram.

Visos tautos, plokite delnais, šlovinkite Dievą džiaugsmo šūksniais. Ps. Nes Viešpats aukščiausias, bauginantis, didis visos žemės karalius.

 

GR. Ps. 33,12. V. 6

Venite filii, audite me: timorem Domini docebo vos. V. Accedite ad eum, et illuminamini: et facies vestrae non confundentur.

Ateikite, vaikai, klausykitės manęs: mokysiu jus Viešpaties baimės. V. Prisiartinkite prie jo ir būkite apšviesti, ir jūsų veidai nebebus sugėdinti.

 

AL. Ps. 46,2

Omnes gentes plaudite manibus: iubilate Deo in voce exsultationis.

Visos tautos, plokite delnais, šlovinkite Dievą džiaugsmo šūksniais.

 

OF. Dan. 3,40

Sicut in holocausto arietum et taurorum, et sicut in millibus agnorum pinguium: sic fiat sacrificium nostrum in conspectu tuo hodie, ut placeat tibi: quia non est confusio confidentibus in te Domine.

Kaip deginamosios aukos avinų bei jaučių ir kaip tūkstančiai riebių avinėlių, tokia tebūna mūsų auka tavo akivaizdoje šiandieną, kad tau būtų maloni, nes tavimi, Viešpatie, pasitikintys nesutrinka.

 

CO. Ps. 30,3

Inclina aurem tuam, accelera, ut eruas nos.

Palenk savo ausį, paskubėk, kad mus išvaduotum.

 

EVANGELIJOS SKAITINIO MEDITACIJA
(iš sekmadienių mišiolėlio „Gyvoji duona“)

 

Įeiti į karalystę

Mūsų mokytojas, mylimasis Jėzus, žinodamas, kad jeigu žmogus neišsilaisvino iš visų rūpesčių, jo dvasia negali pakilti ant kryžiaus, įsakė palikti visa, kas patraukia ar yra dingstis sielai nusileisti nuo kryžiaus. Mūsų mylimasis Jėzus tam, kuris atėjo pas Jį sakydamas: „Aš seksiu paskui tave, Viešpatie, bet leisk man pirmiau sutvarkyti reikalus namuose“ (plg. Lk 9, 61), sutrukdė pasitraukti, tardamas: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“ (Lk 9, 62). Jis žinojo, jei juos pamatytų, Jo širdis vėl palinktų prie jų ir tie reikalai Jį užlaikytų gera dingstimi.

Ir kada jis iškėlė savo sūnaus vestuvių puotą ir pasiuntė savo tarnus sukviesti pakviestųjų, o kai šie negalėjo ateiti dėl meilės, kurią kiekvienas jų jautė pasauliui, tada su liūdesiu sako: „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys“ (Lk 14, 26). Jis tai sako mums norėdamas pamokyti, kad jei tas, kuris nori įeiti į Jo Karalystę, pirmiau neapsisprendžia savyje nekęsti visa tai, kas traukia jo širdį prie pasaulio, jis negali įeiti į Karalystę, kurios jis trokšta.

Tėvas Izaijas, † 488










JSN Dome template designed by JoomlaShine.com tuned for website by A.A.