SCHOLA GREGORIANA VILNENSIS

LT            FR           EN

Hebdomada XI per annum. XI eilinė savaitė

IN. Ps. 26,7.9 et 1

Exaudi Domine vocem meam, qua clamavi ad te: adiutor meus esto, ne derelinquas me neque despicias me, Deus salutaris meus. Ps. Dominus illuminatio mea, et salus mea: quem timebo?

Išgirsk, Viešpatie, mano balsą, kuriuo tavęs šaukiausi! Būk mano pagalba, nepalik manęs ir manęs nepaniekink, o Dieve, mano Gelbėtojau! Ps. Viešpats mano šviesa ir mano išgelbėjimas, ko man bijotis?

 

GR. Ps. 83,10. V. 9

Protector noster aspice Deus, et respice super servos tuos. V. Domine Deus virtutum, exaudi preces servorum tuorum.

Pažvelk, Dieve, mūsų gynėjau, ir pasirūpink savo tarnais! V. Viešpatie, galybių Dieve, išgirsk tavo tarnų maldas!

 

AL. Ps. 20, 1

Domine, in virtute tua laetabitur rex: et super salutare tuum exsultabit vehementer.

Viešpatie, karalius džiaugsis tavo galybe ir karštai džiūgaus dėl tavo išgelbėjimo.

 

OF. Ps. 15,7.8

Benedicam Dominum, qui mihi tribuit intellectum: providebam Deum in conspectu meo semper: quoniam a dextris est mihi, ne commovear.

Šlovinsiu Viešpatį, kuris man suteikė išmanymą. Nuolat mačiau Dievą priešais savo akivaizdoje, nes jis yra mano dešinėje, idant nebūčiau pajudintas.

 

CO. Ps. 26,4

Unam petii a Domino, hanc requiram: ut inhabitem in domo Domini omnibus diebus vitae meae.

Vieno teprašiau iš Viešpaties, štai ko prašysiu - kad gyvenčiau Viešpaties namuose visas savo gyvenimo dienas.

 

EVANGELIJOS SKAITINIO MEDITACIJA
(iš sekmadienių mišiolėlio „Gyvoji duona“)

 

Atleidžiamos tau nuodėmės

Galbūt klausytojas ar skaitytojas sunerimęs stebėsis, kad Kristus atėjo pietų pas fariziejų. Tačiau į fariziejaus namus Kristus įeina ne valgyti žydiškų valgių, bet apdovanoti dievišku gailestingumu. Jis sėdasi prie stalo ne gerti migdančio medaus gėrimo, kvepiančio gėlėmis, bet gerti atgailautojos ašarų iš pačių akių versmių: Dievas alksta parpuolusiųjų aimanų, trokšta nusidėjėlių ašarų. „Vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo. Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, patyrusi, kad Viešpats guli fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir, priėjusi iš užpakalio prie kojų, verkdama ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu“ (Lk 7, 36-38). Matote, jog prie fariziejaus stalo Jėzus atėjo ne kūnišku maistu pasisotinti, bet kūne parodyti dangišką veikimą; ne ragauti žmogiškai tai, kas prieš Jį padėta, bet dieviškai patvirtinti tai, kas daroma Jam už nugaros. Nes iš tikrųjų Kristų visada atpažįstame per žmogiškus veiksmus atliekant dieviškus žygdarbius. Visa, kas Jo taip pat kūniškai atlikta, pripažįstama nauja bei pranokstant mirtingųjų papročius.

Fariziejus kviečia Kristų valgyti, tačiau ko ten ieško nekviesta moteris? Juk paprastai pro namų užtvaras neįsiveržia pašalinis, į nuošalią pokylio vietą nedrįsta įeiti nekviestasis, ir valgių paruoštų atgaivinti širdis po darbo nedrįsta paliesti tingus stebėtojas. Kaip čia yra, kad ši nepažįstama moteris ir netgi žinoma kaip nedora, slegiama liūdesio, pilna ašarų, garsiai raudodama, nežinant durininkui, niekam nepajutus, pačiam sargui nežinant, perbėga visus namų įėjimus, praeina pro visus būrius tarnų, nuskuba į pačią pokylio širdį ir džiaugsmo namus paverčia vaitojimo ir raudų namais? Broliai, ji atėjo ne prašyta, bet paliepta; įeina pristatyta, o ne numačiusi: tas, kuris šitaip ją atveda pas save, ir yra tas, kuris dangišku sprendimu liepė ją išteisinti.

Šv. Petras Auksažodis, † 450










JSN Dome template designed by JoomlaShine.com tuned for website by A.A.