SCHOLA GREGORIANA VILNENSIS

LT            FR           EN

Hebdomada secunda Paschae. Velykų antroji savaitė

IN. 1 Petr. 2,2 et Ps. 80,2

Quasi modo geniti infantes, alleluia: rationabiles, sine dolo lac concupiscite, alleluia, alleluia, alleluia. Ps. Exsultate Deo adiutori nostro: iubilate Deo Iacob.

Lyg protingi naujagimiai, aleliuja, trokškite pieno be klastos, aleliuja, aleliuja, aleliuja. Ps. Džiaukitės Dievu, mūsų gynėju, džiugiai giedokite Jokūbo Dievui.

 

AL. Mt. 28,7

In die resurrectionis meae, dicit Dominus, praecedam vos in Galilaeam.

Savo prisikėlimo dieną, – sako Viešpats, – eisiu pirma jūsų į Galilėją.

 

AL. Io. 20,26

Post dies octo, ianuis clausis, stetit Iesus in medio discipulorum, et dixit: Pax vobis.

Po aštuonių dienų, durims esant užrakintoms, Jėzus atsistojo viduryje mokinių ir tarė: „Ramybė jums“.

 

OF. Mt. 28,2.5.6

Angelus Domini descendit de caelo et dixit mulieribus: Quem quaeritis, surrexit, sicut dixit, alleluia.

Viešpaties angelas nužengė iš dangaus ir tarė moterims: „Tas, kurio ieškote, prisikėlė, kaip buvo sakęs, aleliuja“.

 

CO. Io. 20,27

Mitte manum tuam, et cognosce loca clavorum, alleluia: et noli esse incredulus, sed fidelis, alleluia, alleluia.

Įkišk savo ranką ir pamatyk vinių žaizdas, aleliuja, ir nebebūk netikintis, bet tikintis, aleliuja, aleliuja.

 

EVANGELIJOS SKAITINIO MEDITACIJA
(iš sekmadienių mišiolėlio „Gyvoji duona“)

 

Durims užrakintoms

Viešpats prisitaiko prie visokio mūsų proto silpnumo ir, norėdamas įtikinti netikinčius, atlieka nematomos galios paslaptingą veiksmą. Viešpatį nukankinus, mokiniai buvo slapta susirinkę ir sėdėjo drauge užsidarę. Viešpats, sutvirtinsiantis Tomo tikėjimą, pasirodė patenkindamas jo reikalavimą. Jis suteikė galimybę pačiupinėti kūną ir paliesti žaizdą. Ir tikrai tas, kuris turi būti atpažintas kaip subadytas, būtinai turi pateikti savo kūną, kuriame buvo subadytas.

Taigi klausiu, pro kurią užrakintų namų dalį Jis pats su kūnu įėjo. Evangelistas tai tiksliai išsakė: „Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, ir atsistojo viduryje“ (Jn 20, 26). Gal prasibraudamas pro sienų konstrukcijas ir rąstų tvirtumą perbėgo per jų nepereinamą prigimtį? Jis juk stovi kūniškas, ne apsimetantis ar apgaulingas. Taigi teseka tavo sielos akys prasiskverbiančiojo įžengimą ir su juo teįeina į užrakintus namus tavo proto žvilgsnis. Viskas yra neliesta ir užsklęsta. Bet štai atsistoja viduryje Tas, kuriam visa yra pereinama dėl Jo galybės. Jei ieškai priekabių dėl nematomų dalykų, aš maldauju tave paaiškinti matomus dalykus. Niekas negali pereiti kietos medžiagos – juk savo prigimtimi medis bei akmuo nepraleidžia nieko lyg nejuntamai praslystančio. Viešpaties kūnas savęs paties neapleidžia, kad po to save vėl imtų iš nieko. Bet iš kur atsiranda Tas, kuris atsistojo viduryje? Prieš tai nutyla supratimas ir žodis, nes tiesa apie įvykį pranoksta žmogaus protavimą.

Šv. Hiliaras Puatjietis, † 367

 










JSN Dome template designed by JoomlaShine.com tuned for website by A.A.