SCHOLA GREGORIANA VILNENSIS

LT            FR           EN

Popiežius Benediktas XVI: „Sacramentum Caritatis“

2007 kovo 13 d. popiežius Benediktas XVI paskelbė posinodinį apaštališkąjį paraginimą „Sacramentum Caritatis“, skirtą vyskupams, kunigams, pašvęstojo gyvenimo asmenims ir visiems Kristų tikintiems pasauliečiams. Dokumente, kuri sudaro trys dalys: „Eucharistija – slėpinys, kuriuo tikima“, „Eucharistija – slėpinys, kuris švenčiamas“ ir „Eucharistija – slėpinys, kuriuo gyvenama“, Šventasis Tėvas apibendrina prieš dvejus metus vykusios XI eilinės Vyskupų sinodo asamblėjos dalyvių siūlymus.

Praėjus keturiems dešimtmečiams po II Vatikano Susirinkimo (kurio vienas akivaizdžiausių rezultatų buvo liturgijos reforma), jau popiežius Jonas Paulius II norėjo atkreipti didesnį bažnytinės bendruomenės dėmesį į Eucharistijos sakramento šventimo svarbą Bažnyčios gyvenime. Benediktas XVI savo dokumente ragina į liturgijos raidą po Susirinkimo žiūrėti paisant tęstinumo. Pažymima, kad Susirinkimo įvestos naujovės nenutraukė ryšio su dviejų tūkstančių metų Bažnyčios tradicija.

Šiai senajai tradicijai priklauso ir keli grigališkojo choralo puoselėtojams aktualūs aspektai – grigališkojo giedojimo ir lotynų kalbos vartojimo klausimai, popiežiaus aptarti dviejuose teminiuose poskyriuose.

Šventasis Tėvas ragina dažniau liturgijoje vartoti lotynų kalbą, tam, kad „aiškiau būtų išreikšta Bažnyčios vienybė ir universalumas“. Išskyrus skaitinius, homiliją ir visuotinę maldą, Mišios galėtų būti švenčiamos lotyniškai. Taip pat ir žinomesnės Bažnyčios tradicijos maldos turėtų būti kalbamos lotyniškai, ir, jei galima, giedamos pagal grigališkojo choralo melodijas. „Prašau, kad būsimieji kunigai jau seminarijoje būtų tinkamai ruošiami suprasti ir celebruoti Mišias lotyniškai, vartoti lotyniškus tekstus ir giedoti grigališkąjį choralą; taip pat neturime pamiršti ir tikinčiųjų – jie galėtų mokėti pagrindines maldas lotyniškai ir prisidėti prie grigališkojo choralo giedojimo liturgijoje“ (§ 62).

Prisimindamas Šv. Augustino pasakymą „Giedojimas – tai džiaugsmo išraiška, o jei pažiūrėtume dar dėmesingiau – meilės išraiška“, popiežius pažymi, kad liturginis giedojimas in arte celebrandi užima ypatingą vietą. Dievo tauta, susirinkusi švęsti liturgijos, gieda Dievo šlovę. Per du tūkstančius metų Bažnyčia sukūrė ir tebekuria instrumentinę ir vokalinę muziką, atspindinčią turtingą tikėjimo ir meilės palikimą, kuris neturi būti prarastas. Liturgijoje ne visos giesmės yra vienodai geros. Čia reikėtų vengti paviršutiniškos improvizacijos ar kitų žanrų muzikos, neatitinkančios liturgijos prasmės. Visa – tekstai, muzika, atlikimas – turi atitikti švenčiamų slėpinių prasmę, apeigų struktūrą ir liturginį laiką. „Galiausiai, gerbdamas įvairius stilius ir skirtingas pagarbos vertas tradicijas, atsižvelgdamas į Sinodo Tėvų prašymą, noriu, kad grigališkasis giedojimas būtų deramai įvertintas ir grąžintas į liturgiją, kaip Romos liturgijai būdingas giedojimas“ (§ 42), - pažymi Benediktas XVI.

Visą „SACRAMENTUM CARITATIS“ tekstą anglų k. skaitykite www.vatican.va.










JSN Dome template designed by JoomlaShine.com tuned for website by A.A.