SCHOLA GREGORIANA VILNENSIS

LT            FR           EN

Dom Philippe Dupont: „Dievas daug įdomesnis negu visa kita“

Šventas – atskirtas nuo kasdieninio gyvenimo. Šventumas žmogui nepasiekiamas. Dievas iš savo meilės apreiškia šventumą. Dievas, vienintelis šventas, nori kad žmonės laikytų jį šventu. Šventintų Jo vardą. “Teesie šventas tavo vardas”. Būdas šventinti : garbinti, šlovinti (liturgija) ir gyventi šventai. Dievas – šventas ir šventumo šaltinis, šventina savo kūrinius.

 

Dom Philippe Dupont:

„Dievas daug įdomesnis negu visa kita“

Apie šventumą kiekvieno krikščionio gyvenime

Šventas – atskirtas nuo kasdieninio gyvenimo. Šventumas žmogui nepasiekiamas. Dievas iš savo meilės apreiškia šventumą. Dievas, vienintelis šventas, nori kad žmonės laikytų jį šventu. Šventintų Jo vardą. “Teesie šventas tavo vardas”. Būdas šventinti : garbinti, šlovinti (liturgija) ir gyventi šventai. Dievas – šventas ir šventumo šaltinis, šventina savo kūrinius. Kas pašvęsta – paskirta Dievui, išimta iš pasaulio. Kas šventa dabar yra suprofanuota, desakralizuota. Kas paskirta Dievui – turi Jam tarnauti. Būkite šventi, kaip aš esu šventas. Turime gyventi nusisukę nuo kasdieniško nuodėmės gyvenimo. Dievo šventumas nepasiekiamas, bet Dievas nori jį duoti. Tam jis atsiuntė savo Sūnų ir šventumas atėjo į pasaulį, kad mes taptume šventi.

Senojo Testamento aukos duodavo tik išorinį šventumą. Visi pakrikštytieji – Dievo vaikai, atskirti nuo pasaulio – šventi. Visi pašaukti siekti šventumo. Pagrindinis veikėjas pašventinime – Šventoji Dvasia. Ji pripildo savo dovanomis tuos, kurie tiki. Kiekvienas pagal savo pašaukimą, kurį gavo iš Dievo. Kiekvienas Kristaus mokinys tampa ir Dievo šventuoju. Per krikštą įeinama į Bažnyčią, kuri yra Kristaus kūnas, Dievo tauta, šventųjų bendrija. Jūs esate šventi, nes esate pakrikštyti, esate Bažnyčioje.

Vatikano II susirinkimas priminė, kad šventumas reikalingas kiekvienam krikščioniui. Šventumas nėra vien tik kanonizuotiems ar vien vienuoliams, ne vien dvasininkams, kurie veikia pasaulyje, – šventumas yra visiems. Šventumas yra sąlyga gyventi amžinąjį gyvenimą su Dievu. Žmonės bijo, nes nesijaučia esantys verti Dievo, nes netiki, kad yra pajėgūs tapti šventais. Dievas iš kiekvieno mūsų reikalauja atsivertimo.

Visi esame pašaukti į šventumą (Lumen Gentium 5). Gyvenimui pilnatvėje su Dievu. Todėl, kad tai didelis Dievo troškimas. “Dievas nori jūsų pašventinimo”.

Šventumas nėra ypatingos mistinės dovanos, ekstazės ar pakilimai nuo žemės. Šventumas nėra ypatingos būsenos, ar ypatingos dvasinės dovanos. Tai pilnutinis gyvenimas Dievo gyvenime. Per vienybę Kristuje ir Šv. Dvasioje. Kristus – kelias žmonėms į Dievą. „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6). Kristus mus veda pas Tėvą. Mes mylime Kristų, kadangi laikomės jo įsakymų. Kai taip gyvename – Šventoji Trejybė gyvena mumyse. “Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“ (Jn 14, 23)  Būti Šventosios Dvasios buveine, tam užtenka mylėti Kristų. Šventumas – pilnutinis gyvenimas Dieve, įsijungimas į Dievo išgelbėjimo planą. Šventumas – Šventoji Dvasia, kuri kuria mumyse šventumą.  Šventoji Dvasia – dovana, meilės ryšys, jungianti mus, tai nuskaidrinanti dabartis. Jos buvimas mums duoda gyvybę. Ji mus įkvepia ir veda, kad vis labiau būtume Dievo vaikai, sūnūs vienatiniame Sūnuje Kristuje. „Visi, vedami Dievo Dvasios yra Dievo vaikai“ ( Rom 8, 14). Mes turime tikėti ir gyventi kaip Dievo vaikai. Apsivilkti gerumu, nuolankumu, kantrybe. Atnešti meilės vaisių. Tai meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas (Gal 5, 23).

Šventumas – ontologinis mūsų būties perkeitimas, gyvenimo pašventinimas. Šventumas nėra moralinis kodeksas. Būti šventu – nėra laikytis išorinių taisyklių, būti tobulu materialiniuose veiksmuose, nes rizikuojama laikytis įstatymo kaip fariziejai.

Būti šventu – tai leistis vedamam Šv. Dvasios, kad galėtume įeiti į meilės santykį su Dievu, nes Šv. Dvasia – Tėvo ir Sūnaus meilė Šv. Trejybėje.

Šventumas nėra moraliniai dalykai. Tai buvimas. Vien išorinis moralinis šventumas daug lengvesnis nei giluminis, ontologinis šventumas. Neužtenka pasitenkinti minimumu. Vien laikytis įstatymų – tai fariziejiškumas. Tikras šventumas – maksimalus visiško šventumo siekimas. Siekimas patikti Dievui. Mes ne vergai, bet sūnūs. Sūnus siekia maksimumo, nes jis myli Tėvą, siekia net viršyti Tėvo lūkesčius. Iš baimės vykdydamas įsakymus esi vergas. Meilės įstatymas – Sūnaus įstatymas.

Šventumo būdai

Dievas yra meilė. Kas pasilieka meilėje, pasilieka Dieve ir Dievas jame. Tobulas šventumas – pasilikti, augti Dievo meilėje, gausinti Dievo dovanas.

Tikėjimas

Kad mylėtume, reikia pažinti. Negalime mylėti to, kuris neegzistuoja. Mylėti reiškia eiti į pažinimą to, kurį tu myli. Tikėjimas leidžia pažinti Dievą. Dievas – neregimas, galėtume pažinti priimdami savo širdyje, ką jis apreiškė savo žodžiu per Sūnų. Tikėjimo ir proto aktas – pripažinimas Dievo buvimo – tikėjimas. Tikėjimas – teologinė dorybė, per jį tikime Dievą kaip asmenį, visa, ką apreiškė ir pasakė, visa, ką Bažnyčia teikia tikėti. Gyventi tikėjimo dvasioje, iš tikėjimo. Kuo labiau pažįstame Dievą, tuo labiau jį mylime.

Bažnyčios sakramentai

Dievas visada pirmasis imasi iniciatyvos mūsų gyvenime, apsireiškia, atsiduoda mums savo Sūnuje. Sūnus atsiduoda mirdamas. Per dažnai laikoma, kad šventumas priklauso tik nuo žmogaus jėgų, asketinių pratybų. Žmogus gali manyti, kad gali viską padaryti savo jėgomis. Šventumas nėra rankomis pasiekiamas – tai būtų puikybė. Šventumas slypi nuolankume. Žmogus pirmiausiai turi atsiliepti Dievo kvietimui. Tarti „taip” Dievui. Mergelė Marija yra didžioji šventoji. Šventumą ji pasiekė per nuolankumą. Dievas joje visa atliko. Per sakramentus Dievas toliau veikia žmogaus gyvenimą. Šie ženklai žymi santykį tarp Dievo ir žmonių. Kristus per sakramentus pasiekia visus žmones. „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt, 28,20).  Krikštas mus įveda į dieviškąjį gyvenimą, padaro iš mūsų naują kūrinį, kuris yra įjungtas į Kristų. Likti ištikimiems krikšto pažadams – šventumas. Kiti sakramentai tęsia krikšto sakramento veikimą.

Malda

Šventumas – meilė, kuria turime Dievui. Du asmenys, kurie myli vienas kitą turi būti kartu, pasikalbėti. Įsimylėjėliai, jiems svarbu būti kartu, nereikia žodžių. Dievas yra įsimylėjęs į mus, o mes į Dievą. Mes turime ieškoti santykio su Dievu ir skirti tam laiko. Išmokti rasti Dievą mūsų širdyje. Grįžti į savo širdį, kad sutiktume Dievą. Mąstyti Dievo žodį, kad mylėtume ir pažintume. Rasime tam laiko. Dievas daug įdomesnis negu visa kita. Maldos gyvenime stengdamiesi nuolat tobulėjame. Kuo labiau tobulėjime, tuo labiau matome, kad reikia skirti laiko tam augimui. Jaučiame poreikį peržvelgti mūsų veikimą, pasirinkimus.  Esame nusidėjėliai. Per daug nusimename dėl savo nuodėmių. Tiesa, kad norime, kad Dievas mus išlaisvintų, bet šventumas egzistuoja net pagundos viduryje. Šventumas – tai gyvenimas tikėjimu.  Jei visada kreipsimės į Dievo gailestingumą, Dievo meilė ypatingai pasireikš per atleidimą.

Bažnyčios mokymas

Turime pareigą ugdyti tikėjimą. Tikėjimas – tai maldos šaltinis širdžiai ir protui. Šv. Dvasia pasinaudoja labai paprastomis priemonėmis. Visų pirma, Šv. Raštu – tai Dievo žodis, mums duotas apreiškimu, kad pamaitintų sielą, tikėjimą. Šv. Dvasia naudojasi Bažnyčios mokymu, Bažnyčios tradicija. Kristus įsteigė Bažnyčią, kad ji tęstų jo darbą žemėje. Kad būtume šventi, trokškime magisteriumo. Bažnyčios mokymą turime priimti dėmesingai.

Šventųjų pavyzdys

Šventųjų gyvenimų skaitymas įkvepia siekti šventumo. Šventųjų yra ir kanonizuotų, ir nežinomų. Ypatingi šventieji darė stebuklus, kiti šventieji gyveno be triukšmo,  bendrystėje su Dievu kiekvieną dieną. Šventumas – šalia mūsų, jei tik mokėsime atsiverti. Šventųjų gyvenimai pateikia sektinus pavyzdžius. Jie yra užtarėjai pas Dievą. Mokėti kreiptis pagalbos, sekti jų pavyzdžiais. Jie nepadarys mūsų šventaisiais. Sekdami šventųjų pavyzdžiu turime išmokti gyventi tik viltimi ir meile, paprastumu ir džiaugsmu. Šventumas, kuris nėra linksmas yra netikras šventumas. Nėra šventumo be džiaugsmo. Džiaugsmas –  tai vienas Šv. Dvasios vaisių.

Įgyvendinimas

Šventumo gyvenimas – vienybėje su Kristumi. Yra tik vienas būdas – persiimti Kristaus jausmais. Visi tikintieji dalyvauja vieno Viešpaties gyvenime. Šv. Dvasia, Dievo malonė, sakramentai, liturgija, asmeninė malda, Bažnyčios mokymas, krikščioniškas gyvenimas – visa tai patvirtina vienintelį vienybės gyvenimą Kristuje. Visi esame pakviesti krikščioniško gyvenimo pilnatvei. Šventumas – visiems vienas, bet ir asmeninis. Kiekvienas yra asmeniškai pakviestas inividualiai būti šventas. Dievas kiekvieną myli asmeniškai. Kas ištikimas šventumui, visuomet atsivėręs Kristui, Dievo malonei, su visomis sąvybėmis, su patirtimis, su ypatingu pašaukimu, dovanomis, kurias davė Dievas. Nėra didesnės dovanos už kaimyną. Kiekvienas asmeniniu šventumu tarnauja Dangaus karalystei, Bažnyčiai. Kiekvieno pasiektas šventumas bus išbaigtas Kristuje. Evangelija aprašo Kristų, visos evangelijos esmė – pašventinimas. Kristus vienas gali mus išlaisvinti, kad taptume jo atvaizdu. Šventumas – asmeninis siekimas. Kiekvienas tampa šventas būdamas savimi. Šventieji gali turėti mums įtakos, tačiau kiekvienam duodami vis kiti dalykai. Sekti ir imituoti turime tik Kristų (imitatio Christi). Bažnyčiai reikia ne reformatorių, bet šventųjų. Už viską labiau mylėti patį Kristų. Šventumas - tai būtinybė Bažnyčiai ir pasauliui. Nebijokite būti šventi. Kristus pašaukė būti vertais ir šventais. Kad mūsų gyvenimas visur būtų šventumo liudijimas. Šv. Teresėlė labai gerai suprato Evangelijos paslaptį. Šventumas nėra vienokia ar kitokia praktika – tai širdies nusižeminusios ir mažos atsivėrimas Dievo rankose, pripažįstant savo silpnumus ir iki pačių gelmių pasitikint Dievu.

  

Dom Philippe Dupont: „Šventumas, kuris nėra linksmas, yra netikras šventumas. Nėra šventumo be džiaugsmo.“

Pagal Šv. Benedikto ordino Solesmes kongregacijos prezidento, Solesmes vienuolyno abato Dom Philippe Dupont konferenciją, skaitytą 1995 metų vasarą Pažaislio vienuolyne, susitikime su Lietuvos choralistų bendruomene. Parengė Giedrius Tamaševičius.










JSN Dome template designed by JoomlaShine.com tuned for website by A.A.